Išcentrinių siurblių per didelės vibracijos priežastys ir sprendimai:

 

  1. Pagrindo tvirtinimas
    Atsiradus gedimui, pirmiausia patikrinkite, ar gerai pritvirtinti pirminio variklio ir išcentrinio siurblio inkariniai varžtai. Jei pamatas nestabilus, neišvengiamai vibruos siurblys. Atmetus kitas priežastis, bet problemos vis tiek nepavyksta išspręsti, taip pat būtina apsvarstyti, ar pakankamas inkarinio pamato stiprumas. Kartais dėl konstrukcinių priežasčių vibraciją gali sukelti ir palyginti minkštas pamatas.
  2. Centravimo reguliavimas
    Netinkamas derinimas taip pat yra dažna vibracijos priežastis. Centras turi būti sureguliuotas nurodytame diapazone griežtai laikantis standartų.
  3. Guolių patikra
    Jei atlikus pirmiau nurodytus darbus nepavyksta pašalinti vibracijos, reikia patikrinti guolių įvorių sąlyčio būklę. Normalių guolių įvorių apatinės įvorės kontakto žymės turi būti vienodos, daugiausia išsidėsčiusios vidurinėje ir apatinėje dalyse, o kontakto plotas turi būti didesnis nei 75%. Viršutinė įvorė turėtų turėti tarpą, paprastai 0,1-0,15% veleno skersmens. Viršutinės įvorės riebokšlio sandarumas turėtų būti 0,02-0,02 mm nuo viršutinės įvorės. Jei šių reikalavimų neįmanoma įvykdyti, paprastai problemai spręsti taikomi tokie metodai, kaip tarpiklių pridėjimas arba pašalinimas įvorės žiotyse ir guolio įvorių nuėmimas. Siurbliuose, kuriuose naudojami riedėjimo guoliai, reikėtų išmatuoti guolio įvorės sandarumą ant išorinio guolio žiedo. Paprastai reikėtų palikti apie 0,20 mm išsiplėtimo tarpą, kad guolis nebūtų veikiamas ašinės jėgos, kai rotorius išsiplečia įkaitusiomis sąlygomis.
  4. Rotoriaus centro padėties reguliavimas
    Siurblio rotorius turi būti koncentriškai sujungtas su statoriumi. Priešingu atveju, siurbliui veikiant, atsiras dinaminė ir statinė trintis, todėl atsiras vibracija. Siurblio rotoriaus centro padėtį paprastai galima sureguliuoti reguliuojant siurblio guolio radialinę padėtį. Norint sureguliuoti guolių įvorėmis paremtų siurblių centro padėtį, reikia vienu metu pakelti abiejose siurblio pusėse esančias guolių įvores, kad jos atitiktų reikalavimus. Paprastai pakėlimo dydis yra pusė sandarinimo žiedo tarpo, ir tas pats galioja abiem pusėms. Horizontalių išcentrinių siurblių su padalytu korpusu atveju, jei reikia, galima atidaryti viršutinį siurblio dangtį ir tiesiogiai išmatuoti tarpą ties sandarinimo žiedu. Sureguliavus taip, kad atitiktų reikalavimus, tarp guolio atramos ir siurblio korpuso išgręžkite skyles kaiščiams sukonfigūruoti ir vėl surinkite, kad būtų pasiektas tikslaus reguliavimo tikslas.
  5. Veleno išlinkimo, bėgimo ir galinės valios matavimas ir reguliavimas po dalinio rotoriaus surinkimo
    Jei išorinių vibracijos priežasčių nenustatyta, siurblį galima tik išardyti. Pirmiausia išmatuokite ir ištaisykite veleno išlinkimą. Patvirtinę, kad problemos nėra, iš dalies sumontuokite rotorių, išmatuokite bendrąjį nuokrypį ir galinę laisvumą ir juos pataisykite, jei jie viršija standartą.
  6. Dinaminio ir statinio balanso nustatymas
    Išmontavus siurblį, siekiant išvengti vibracijos paleidžiant siurblį, reikia atlikti kiekvienos sparnuotės pakopos statinio balanso bandymą. Jei sąlygos leidžia, reikėtų atlikti ir dinaminį balanso bandymą. Dinaminio balanso bandymas ypač svarbus didelių daugiapakopių siurblių atveju.
  7. Išorinių sąlygų įtaka siurbliui
    Pašalinus visas galimas paties siurblio problemas, jei vibracijos problemos vis dar nepavyksta išspręsti, reikėtų apsvarstyti ir išorinių sąlygų įtaką siurbliui. Pavyzdžiui: rezonansas, atsirandantis dėl to, kad siurblio pamato savasis dažnis panašus į vibracijos dažnį, siurblio vibracija, atsirandanti dėl pagrindinio variklio gedimo, ir nenormali siurblio vibracija, atsirandanti dėl priverstinio vamzdyno ir siurblio jungties išlyginimo. Paprastai problemai spręsti galima imtis atitinkamų priemonių.

4